- glegėti
- glegė́ti, glẽga, -ė́jo intr. Š 1. gagėti (apie žąsis): Žąsys glẽga Škn. Žąsys glegėjo po laidarius Žem. 2. triukšmingai šnekėti, klegėti: Žmonės vaikščioja po rinką, šneka, glẽga Užv. Bobos glẽga suėjusios Škn. Ko glẽgat kaip žąsys? Akm. | refl.: Glegė́jos bobos kaip žąsys Varn. Anie paliko besiglegą̃ (besiplepą), o aš nuejau numie Užv. \ glegėti; nuglegėti; suglegėti
Dictionary of the Lithuanian Language.